PAZOLINI. Kaip klasikinis menas suformavo kino genijų

«Menas pažadina paslaptį, be kurios pasaulis neegzistuotų». — Rene Magritte

Kiekvienas žino Pazolini kaip novatorių, Pazolini kaip kadro meistrą, galiausiai, Pazolini kaip maištininką, ir tuo įdomiau pažvelgti į didžiojo režisieriaus figūrą kaip į tapybos žinovą ir klasikinio meno vertintoją.

Scenos, kompozicijos, kadro ribos, kampai, fonai, šviesa ir dekoracijos — visur jo filmuose jaučiamas daugelio šimtmečių vaizduojamosios kultūros poveikis: «Jaunuolis su vaisių krepšiu» Caravaggio, «Paskutinė vakarienė» Leonardo da Vinci, Giotto freskos — visi jie rado savo atspindį italų režisieriaus kadruose.

Sužinosite tai, apie ką tyli standartinės biografijos:

• Kaip elegantiškos manieristų proporcijos derinosi su žiauria realybe «Akcatone»?

• «Teorema» ir Francis Bacon paveikslai: ar šiuolaikinis menas išgelbės pasaulį?

• Kaip Boccaccio suprato «Dekameroną», o kaip — Pazolini? (Spoileris: tai du skirtingi tekstai.)

• Kurių menininkų kūrybai režisierius kreipėsi dirbdamas prie «Avies sūrio»?

• Kaip Caravaggio paveikė ankstyvojo Pazolini vizualinę kalbą?