Aš žinau, kas nužudė Lorą Palmer

Rusija, 2000-ieji.
Provincijos miestelio upėje randami išniekintų šviesiaplaukių merginų kūnai. Kiekvienai perpjautas gerklė ir supjaustyti lūpų kampai, o ant galvos uždėtas baltas vainikas, dėl to žudiko aukos vadinamos «Ofelijomis».
Jaras, paskutinės, penktos «Ofelijos» sužadėtinis, apsėstas žudiko paieškų. Ant tilto, kur žuvo jo mylimoji, jis sutinka pirmosios aukos seserį, ir ji kviečia jį pas save. Jos namai — artimųjų ir draugų, žuvusiųjų, susitikimo vieta. Visi jie bando susidoroti su netektimi ir paslėpti paslaptis, kurios kankina jų sielas.
Vėliau Jaras randa pašto dėžutėje laišką iš žuvusios sužadėtinės, grįžusį siuntėjui. Laiškas, parašytas neegzistuojančiu adresu ir skirtas tėvui, kurio ji negalėjo pažinoti…