Žodis

Ar žinote, kad egzistuoja tautos turtas, jos daugiatūkstantinė esmė — tai, ką reikia saugoti kaip šventą dovaną, o pavojaus akimirkomis gelbėti bet kokia kaina? Senovėje keržakai tiksliai žinojo, ką ir kaip reikia ginti, nepagailėdami savo gyvybės. Ir tai saugojo mūsų tolimi protėviai iš amžiaus į amžių. Knygos — gyvos. Jų puslapiai papasakos palikuonims apie baisius ir tragiškus įvykius, apie herojus, karius ir žynius, apie sunkų pasirinkimą. Bet kas iš mūsų moka skaityti senąją rusų kalbą, kad sužinotų tiesą — kaip viskas buvo? Kaip mirė Olegas Raudonasis, krikštijosi Vladimiras, plėšė prancūzai ir vokiečiai, kaip žmonės vėliau rinko ir saugojo rusiškas šventoves? Gyvenimo išbandymų rate romano herojai seka savo pašaukimu, kiekvienas savo: vieni gelbėja ateitį — vaikus, kiti — praeitį, rinkdami po trupinėlį senąjį Žodį. Bet kas svarbiau ir bejėgiškiau — senovės pasakojimai ar vaikai? Iš ko juos gelbėti ir slėpti? Mes godžiai norime sužinoti paslaptis, tačiau ar esame to verti, jei nesugebėjome išsaugoti? Ir už ką esame pasirengę kovoti dėl išminties? .1985 metais Sergejaus Aleksejevo romanas «Žodis» buvo apdovanotas Lenino komjaunimo premija.