Teismo kalbos

Rusijos teisinės retorikos tėvas Fiodoras Plevako teisėtai laikomas vienu geriausių advokatų Rusijos imperijoje. Dėl aštraus proto ir išskirtinio oratorinio talento Fiodoras Plevako laimėjo daugiau nei du šimtus bylų, tarp kurių buvo nemažai tokių, kur gynyba praktiškai neturėjo šansų laimėti. Jo ginti žmonės buvo visų luomų — nuo kunigaikščių iki valstiečių. Jis išgarsėjo dalyvavimu didžiausiuose politiniuose ir baudžiamuosiuose procesuose XIX a. pabaigoje — XX a. pradžioje. Jis sugebėjo pažadinti geriausius jausmus prisiekusiųjų širdyse ir rasti reikiamus žodžius, kad pakeistų jų nuomonę savo naudai. Ryški Plevako profesionalumo ir oratorinio meistriškumo demonstracija tapo įmanoma ne tik dėl išsilavinimo, gauto Maskvos universiteto teisės fakultete, bet ir dėl 1864 m. teismų reformos, kuri patvirtino prisiekusiųjų teismo kūrimą ir naujų prisiekusiųjų advokatų pareigų įvedimą. Būtent šioje srityje sužibo „maskviečio auksakalio“ Fiodoro Plevako žvaigždė, kurio kalbos — ryškios, logiškos, šmaikščios — iki šiol naudojamos kaip mokomoji medžiaga teisės universitetų studentams ir lieka svarbia humanitarinio paveldo dalimi Rusijoje.