Šilkas

Pasakojimo centre yra jauno prancūzo, jo žmonos ir europietiškos geišos istorija: tai subtilus, daugiasluoksnis meilės tyrinėjimas — jaudinantis, gražus, kartais kankinantis. Baricco nesiekia tiesioginio pasakojimo: jis kuria romano emocinę audinį per pustonius — skaudžią ilgesį, saldžią švelnumą, elegantišką erotizmą, kuris neperžengia atvirumo, o lieka užuomina, sustiprinančia įtampą.
Siužetas veda herojų per tolimus keliones, paversdamas geografinius judesius vidiniu keliu: tai istorija apie laimės paieškas, kuri atrodo mirguliuojanti toli, viliojanti ir nepasiekiama, nors iš tikrųjų ji pasirodo esanti visai šalia — tereikia sustoti ir pamatyti. Svajonės persekiojimas tampa pagrindiniu knygos konfliktu, o jos išsprendimas — tylus, beveik nepastebimas, bet dėl to ne mažiau jaudinantis.