24 valandos moters gyvenime

Stefano Zweigo prozoje žmogaus siela atsiskleidžia akimirksniu – staiga, lemtingai, akinančiai. Vienas atsitiktinis žvilgsnis, viena pažintis, vienas poelgis gali apversti likimą, nuplėšti nuo žmogaus įprastą kaukę ir parodyti tai, ką jis pats slėpė metus. Pavadinimo noveloje prestižinė anglo moteris prisimena dieną, kuri amžinai pakeitė jos gyvenimą. Susitikusi kazino su jaunu žaidėju, apimtų pražūtingos aistros, ji netikėtai sau pačiai pasirodo besivystanti į desperatiško užuojautos, pavojingo pagundymo ir moralinio sukrėtimo istoriją. Tik dvidešimt keturios valandos – bet jose telpa visas gyvenimas: baimė, gailestis, noras išgelbėti kitą žmogų ir baisūs savo pažeidžiamumo atradimai.