Klasikinė fiziognomika

Apibrėžiant arba atpažįstant žmogaus emocinę būseną, plačiąja prasme psichologinėje analizėje, esminis vaidmuo turėtų priklausyti išsamiai išoriniam vaizdui, kiek jis išreiškiamas veido mimicijoje, gestuose, kūno judėjimuose ir pozose. Šis tyrimas gali išspręsti ne tik konkrečius ir dalinius klausimus, bet dažnai ir bendrus mokslinius teiginius, susijusius su psichinių procesų klasifikacija ir savybėmis. Siūlomas darbas skiriasi nuo įprastų psichologijos traktatų, tačiau tokiame enciklopediniame pristatyme jis gali būti labiau prieinamas ne tik specialistams – psichologams, bet ir išsilavinusiems skaitytojams: menininkams, teisėjams, pedagogams ir psichiatrams bei smalsiems žmonėms. Iliustracija yra mūsų laikais neišvengiamas mūsų mąstymo palydovas, kuris atsisako būti „grynu“ ir „abstrakčiu“, bet nori apsirengti tikru kūnu ir krauju realių fiziologinės tikrovės faktų. Atsižvelgiant į tokį reikalavimą, kylantį iš protinės evoliucijos, siūlomas psichologinis darbas yra aprūpintas daugybe iliustracijų, vaizduojančių ir paaiškinančių psichologinių faktų pagrindą. Taip pat, siekiant gyvo vaizdingo paaiškinimo, knygoje pateikiama keletas ištraukų iš poetinių kūrinių. Galbūt fiziognomika, labiau nei bet kuri kita mokslinė disciplina, sugebės susieti ir suvienyti tokį įvairų psichologinį medžiagą, kaip tą, kurią pateikia poezija, vaizduojamoji kūryba, fiziologija, biologija, psichiatrija. Vien dėl to fiziognomika turėtų užimti vietą ir poziciją kaip psichologijos sudedamoji dalis.