Laimė gyventi

Kaip papasakoti apie laimę? Ar visi galės ją dalintis, nes kiekvienam laimė – sava? Marinai Biriukovai, prozos rinkinio „Laimė gyventi“ autorei, tai pavyko. Rašytojai pavyko ne tik papasakoti, bet ir parodyti, kaip išmokti rasti džiaugsmą kiekvieną dieną. Pačiame gyvenime. Įvykiuose, žmonėse, mus supančioje gamtoje... „Kam mums gyvūnai, kurių ne vienas praėjo pro mūsų šeimą?.. Jie padėjo mums, žmonėms, mylėti vieni kitus. Mums ne visada buvo lengva. O žvėrys tarnavo kaip tiltai. Jie gyveno tarp mūsų, suminkštindami mūsų tarpusavio sumušimus, smūgius vienas į kitą – o mes smūgiavome ne kartą ir jautriai. Jie sumažindavo įtampą, mokydavo mus šypsotis ir, diena po dienos, atverti supančio pasaulio grožį. Ištieskti delną pavasario lašams. Laukti kregždės. Pasodinti daigus į dirvą. Vaitojant kvapą žydinčių obuolių. Džiaugtis svečiais. Melstis Dievui. Trinti su medumi sunokusią kaliną. Aplankyti senus daiktus palėpėje. Priimti naktinio cypsėjimo signalą. Žaisti slėpynių su rudens rūku. Įkvėpti kartų saldų laužo dūmą. Stovėti ant Žemės ir žiūrėti į Mizar žvaigždę...“