Zachar laikinai, dėl sveikatos, persikėlė pas savo Dėdę, tėčio vyresnį brolį, į Kostionki kaimą. Berniukas čia baigs mokslo metus ir liks vasarai. Bet kuo užsiimti kaime? Mieste jis turėjo muzikinę grupę, būrelius, draugus, o čia... Čia keistas, lego namelio panašus Dėdės būstas, milžiniška vėžlė, laisvai klaidžiojanti po visas kambarius, o dar... Dar Kostionkuose yra garsus neolito laikų labirintas ir šešėliai, kuriuos jis mesti iš praeities
į mūsų laikus. Zacharas sutinka romų stovyklą, baltagvardiečių karininką, pavojingą banditę Varvarą, kuri kažkodėl nekęsta visos jo šeimos, pirmykštę moterį Nadenką ir nuostabų padarą — mamontą Dobrynę, kurį iš praeities pritraukė jis pats, Zacharas! Neįtikėtina, bet Zacharas turi dovaną, kuri nieko kaime itin nenustebina: jis gali liesti šešėlius. Be jo, niekas to padaryti negali! Ir viskas būtų gerai, bet labirintas kaimo pakraštyje ir muziejus, kuriame dirba Dėdė, nori būti nugriauti ir jų vietoje pastatyti kotedžų kompleksą!
Ar galima pasipriešinti investuotojams, kai tave palaiko tik labirinto šešėliai ir klasės draugai? Ar pavyks vaikams padėti mamontui grįžti į savo laiką? Ir kodėl banditė Varvara taip nori kerštauti Zacharui ir jo šeimai, ar ji dar galės atgauti kūną ir nustoti būti tik labirinto šešėliu?