Zacharas laikinai, dėl sveikatos, persikėlė pas savo dėdę, tėčio vyresnįjį brolį, į Kostjonki kaimą. Berniukas čia baigs mokslo metus ir liks vasarai. Bet kuo užsiimti kaime? Mieste jis turėjo muzikos grupę, būrelius, draugus, o čia… Čia keistas, lego namuką primenantis dėdės būstas, milžiniška vėžlė, laisvai klaidžiojanti po visas kambarius, o dar… Dar Kostjonkuose yra garsus neolito labirintas ir šešėliai, kuriuos jis meta iš praeities į mūsų laiką. Zacharas susitinka su čigonišku taboru, baltagvardiečių karininku, pavojinga plėšike Varvara, kuri kažkodėl nekenčia visos jo šeimos, primityvia moterimi Nadenka ir nuostabiu padaru – mamontuku Dobrina, kurį jis, Zacharas, iškvietė iš praeities! Neįtikėtina, bet Zacharas turi dovaną, kuriai kaime niekas labai nesistebi: jis gali liesti šešėlius. Be jo, niekas to nesugebėtų! Ir viskas būtų gerai, bet labirintas kaimo pakraštyje ir muziejus, kuriame dirba dėdė, nori būti nugriauti ir jų vietoje pastatyti kotedžų kompleksą!
Ar įmanoma pasipriešinti investuotojams, kai tave palaiko tik labirinto šešėliai ir klasės draugai? Ar vaikams pavyks padėti mamontukui sugrįžti į savo laiką? Ir kodėl plėšikė Varvara taip nori atkeršyti Zacharui ir jo šeimai, o dar ar ji galės vėl įgauti kūną ir nustoti būti tik labirinto šešėliu?