Nakties vaikai. Kali daina

Šimtmečiai keičia šimtmečius, griūva sostai, o atminimas apie didingus diktatorius praeityje dengiasi pamiršimo dulkėmis. Tik vienas dalykas išlieka nepakeistas – blogis, užklupęs dar žmonijos gimimą – senas kaip pati Visata. Blogis slepiasi laukinėse vietose – paslėptose nuo smalsių akių urvuose ir apleistose žvėrių urvuose, po krūvomis nukritusių lapų, ir didžiųjų miestų pakraščiuose – išlindęs iš trapių trobelėlių durų, apaugusių pelėsiais ir atšokusia dažais. Jis laukia savo valandos, pasiruošęs bet kuriuo metu įsmeigti iltis ir nagus į nekaltybę auką. Visada alkanas. Visada budrus. Negailestingas, kaip pats laikas...