Gorkis. Senjora Ižergil

«Senjora Ižergil» — garsus Maksimo Gorkio pasakojimas, klasiko rusų literatūros. Kūrinys parašytas 1894 metų rudenį, o įkvėpimo šaltinis buvo rašytojo kelionė po Besarabiją. Štrosios pietų žemės, romantiški peizažai, vietinių gyventojų kalba ilgai užvaldė Gorkio vaizduotę. Pats jis laikė šį pasakojimą vienu iš geriausių savo kūrinių. Besarabija, karštos vasaros dienos vakaras. Dega laužas, toli girdisi vynuogių rinkėjų dainos. Senjora Ižergil, žiūrėdama į liepsnos ir šešėlių žaidimą, pradeda pasakoti – apie puikų ir beširdį Larrą, apie kilnų ir drąsų Danką, ir apie save, kadaise gražią, nepalenkiamą ir drąsią.