Bitės

Aglaijos gyvenime, monotoniškame ir nuspėjamame, netikėtai pasirodo „burtininkas“. Ji jį sutinka anglų kalbos kursuose. Gudvinas - puikus pedagogas ir nepaprastas žmogus, nesukantis kaip kiti. Jam sunku nepasitikėti, juo neįmanoma nesidomėti. Tik su laiku Aglaija suvokia: ji viena iš daugelio „bičių“ jo „avilyje“, ir kiekvienai yra skirta savo misija.
Tai galėtų būti romanas apie brendimą, romanas apie paauglių meilę ar romanas apie smurtą, tačiau „Bitės“ yra daugiau nei kiekvienas iš tokių apibrėžimų. Žodis po žodžio, įvaizdis po įvaizdžio, mintis po prisiminimo – šiame romane viskas susijungia ir užkabina, ištraukia iš bedugnių mūsų atminties, kaip ilga šalikų girlianda iš iliuzionisto skrybėlės, begalinis detalių, citatų, pojūčių, asociacijų, atrodytų pamirštų, – tačiau ne, tapusių kultūriniu kodu. Prisotintas ir atpažįstamas kvapais, skoniais ir pojūčiais kiekvienam, kas išgyveno tą laiką, sugedusių, sutryptų devyniasdešimtųjų portretas, kur taip beviltiškai norėjosi ir taip skausmingai nepavyko rasti laisvės, vilties ir meilės.