Manevras Gurevičius

— Na, tu tikras maniakas, Gurevičiau!

Šis pravardė taip ir prilipo prie Senos Gurevičiaus nuo pat vaikystės. Ir ne todėl, kad jis tikrai buvo maniakas. Ne. Tiesiog todėl, kad jis visada klajojo savo fantazijose ir dažnai patekdavo į istorijas. Tai pasakys tėvams, kad krosnyje naktį šaukia ir juokiasi kokie nors žmonės. Tai mokytojai gimtadienio proga dovanų padovanos atviruką eilėmis: «Vaikystė — keturiasdešimt trys! Spjauk ir nuvalyk!»

Ir reikėjo, kad Sena Gurevičius įstotų į mediciną ir pasirinkti psichiatriją kaip savo gyvenimo darbą. Ką jis tik nepamatė per daugelį praktikos metų. Ir nuo samovaro kavalerijos batoje pacientę gelbėjo. Ir poeto iš psichiatrijos ligoninės bandė išlaisvinti. O kažkuriuo metu Gurevičių su žmona ir dviem vaikais pagavo vėjo permainos ir nuvežė į emigraciją. Išbandymai ir permainos ne silpniesiems. Jie tiems, kurie pasiruošę su paspirtuku ant šarvuoto traukinio.