Žakarpanda

Milanas niekada nebuvo Ruandoje, jis įprastas prancūzų paauglys, nežinantis beveik nieko apie šalį, iš kurios kilusi jo mama, ir apie tuos siaubus, nuo kurių ji pabėgo. Tačiau vieną dieną ant jų namo slenksčio pasirodo berniukas, kurio galvą kerta baisus randas. Nuo šios dienos Milano gyvenimas pasikeis, kaip ir jis pats, — Milan pradės nelengvą, ilgą ir painų kelią į savo šaknis, į savo šeimą. Ir šios kelionės simboliu taps senas medis — nuostabi žakarpanda, mačiusi visa tai, ką žmonės bandė pamiršti.
Savo romane Gaël Faye pasakoja keturių kartų istoriją, atverdama skaitytojui tragišką šalies praeities paveikslą, kuris, nepaisant visko, siekia dialogo ir atleidimo. Tai romanas apie tai, kad kartais atmintis — skausmas, o kartais — kelias į išgyjimą. Ir atminties įkūnijimas — žakarpanda, šaknies simbolis ir tuo pat metu trapumas.