Oblomovas

Rusų rašytojas, pasiryžęs išnaikinti savo ydą, paprastai į ją įsimyli – susitaiko ir net randa neabejotinų pranašumų. Dostojevskis atskleidžia Raskolnikovą, tačiau beveik žavisi jo teorija. Gončarovas beveik autobiografiškai kovoja su neuroze – tinginyste, neveiklumu, gyvenimo baime, – ir pakelia ją į absoliutą. Prieš mus pasaka; realybėje oblomoviškumas veda į dvasinę degradaciją, asmenybės skilimą, fizinį ir moralinį nešvarumą, – romane Gončarovo tinginystė kaip tik apsaugo herojų nuo visų šių dalykų.