Kaukės išpažintis

«Kaukės išpažintis» — taiYu Kiwi Mishima psichologinis romanas, pirmą kartą paskelbtas 1949 metais ir tapęs viena iš pagrindinių pokario Japonijos literatūros knygų. Tekstas sudarytas kaip itin asmeninė išpažintis, kurioje privataus brendimo istorija virsta pokalbiu apie tai, kaip žmogus slepia savo tikrąjį veidą už visuomenei priimtinos rolės. Romane sujungiama autobiografinė intonacija, griežtas sąžiningumas ir kruopštus dėmesys herojaus vidiniam gyvenimui. Čia svarbūs ne išoriniai įvykiai patys savaime, o tai, kaip baimė, troškimas, gėda ir siekis atitikti kitų lūkesčius formuoja asmenybę. Ši knyga apie plyšį tarp to, ką žmogus jaučia, ir to, ką jis priverstas rodyti pasauliui.

Tai jauno japonų vyro brendimo istorija, kuris nuo mažens jaučia, kad yra kitoks, ir bando suprasti savo troškimų pobūdį. Jis gyvena tarpukario ir karo Japonijoje, kur visuomeninių normų spaudimas yra ypač stiprus. Kad neprasiskirtų nuo įprasto tvarkos, jis užsideda normalumo kaukę ir stengiasi gyventi taip, kaip iš jo tikimasi. Be to, jis bando sukurti santykius su Sonoko. Į priekį kyla vidinis konfliktas: nuoširdūs jausmai susiduria su pareiga vaidinti svetimą rolę. Romane dera išpažintinė proza, savianalizė ir apmąstymai apie grožį, kūniškumą, vienatvę ir sunaikinimą.

Yu Kiwi Mishima, tikrasis jo vardas Kimitaka Hiraoka, — japonų rašytojas, dramaturgas, poetas ir eseistas. Jis gimė 1925 metais Tokijuje ir tapo viena iš centrinių pokario Japonijos literatūros figūrų. Jo prozoje susijungia tradicinis japonų esteticizmas ir vakarietiška modernistinė rašymo maniera. Tarp žymiausių rašytojo kūrinių — «Aukso šventykla», tetralogija «Gaivos jūra» ir esė «Saulė ir plienas». Jo knygos dažnai kreipiasi į grožio, savęs naikinimo, vidinės sutrikimo ir asmeninės tapatybės temas.