Racionalinė visuomenė ir žmogaus siela

1930-ųjų pradžioje, politinių sutrikimų fone, Erichas Frommas pradėjo rimtai domėtis socialine psichologija. Remdamasis Froido atradimais apie nesąmoningą, jis nuėjo toliau ir suformulavo savo teoriją apie socialinį nesąmoningą, pradėdamas nuotolines diskusijas su buvusiu mokytoju. Savo revoliuciniame straipsnyje „Žmogaus impulsinė struktūra ir jos santykis su kultūra“ Frommas pateikė idėją, kad žmogus atlieka tam tikrus veiksmus ne tik vadovaudamasis gamtos potraukiais ir asmeninės biografijos aplinkybėmis, bet ir didžiąja dalimi socialinių procesų bei visuomeninių nuostatų poveikiu. Straipsnis sukėlė ryškią opoziciją Froido šalininkų tarpe, tačiau Frommas nesitraukė nuo savo įsitikinimų ir tęsė tyrimus. Vėliau Frommo socialinė psichoanalizinė teorija išsivystė knygose, patekusiose į socialinės filosofijos auksinį fondą: „Sveika visuomenė“ ir „Bėgimas nuo laisvės“.
Knygoje taip pat įtrauktos kitos autoriaus darbai, skirti konfliktui tarp dvasinių žmogaus poreikių ir visuomenės reikalavimų.

Erichas Frommas (1900–1980) – didžiausias XX amžiaus mąstytojas, vienas iš didingos „psichologijos filosofų“ grupės ir dvasinis Frankfurto sociologinės mokyklos lyderis. Jo darbai praturtino socialinės psichologijos ir humanistinio psichoanalizės plėtrą.