Iš šios knygos sužinosite, kaip, kada ir su kuo žmogus išmoko išgauti garsus iš oro ir apskritai, kam jam to reikia. Tačiau knyga, žinoma, ne tik apie pučiamuosius muzikos instrumentus. Jie yra tik išorinis neišvengiamų poreikių ir savybių, būdingų Homo sapiens rūšiai — smalsumo, išradingumo ir aštraus troškimo išbandyti visas galimybes, kurias suteikia pasaulis, kuriame šis rūšis gyvena mūsų pavidalu, pasireiškimas. Tenkindamas savo įgimtą aistrą muzikavimui, žmogus naudojo ne tik rankas ir kojas, bet ir prisitaikė kvėpavimą.
O kai paaiškėjo, kad visam laimės jausmui to nepakanka, jis rado bet kokius, kartais net pačius egzotiškus, būdus orui pumpuoti į muzikos instrumentus — nuo traukiamo oro iki kompresorių.
Todėl pakalbėsime apie ypač žmogaus atvejį – Dujantį žmogų, Homo inspirans.