Kai pražys obuoliai

Alija svajojo apie medicinos institutą. Bet Tatarų kaime vėlyvojo SSRS laikotarpiu su svajonėmis nesiskaitoma. Jos išteka už Ildaro, o galinga anyta Sabira iš karto nurodo, kad marčią reikia laikyti ne žmogumi, o darbo rankomis. Vyro liga, kasdieniai pažeminimai, draudimas mokytis - santuoka tampa kalėjimu. Po Ildaro mirties Alija grįžta į gimtąją kaimą su dviem vaikais, tikėdamasi viską pradėti iš naujo. Bet vietoj palaikymo ją pasitinka gandai, šmeižtas ir „gedulo“ antspaudas. Šalia vystosi kitos likimo istorijos: Lizka aukoja meilę dėl statuso, o kolūko pirmininką Anvarą slegia praeities prisiminimai apie žuvusią Saniją. Sujaudinančia šeimos saga apie vėlyvąjį SSRS, Tatarų tradicijas ir moterų stiprybę. Apie tai, kaip išgyventi ir išsaugoti orumą ten, kur, atrodo, neturi teisės į savo gyvenimą.