Senojoje laikais pasaulyje nebuvo nei raštijos, nei mokyklų, nei universitetų, tačiau žmonės nebuvo tamsūs kvailiai. Priešingai, jie pasižymėjo išmintimi ir tokiomis žiniomis apie visatos struktūrą, kad iki šiol jomis žavimės. O visa tai todėl, kad pagrindinis švietimo įrankis buvo kalba, gebanti kaupti ir lengvai perduoti filosofinę, istoriją ir kultūrinę informaciją. Todėl ji buvo pavadinta Kalbos Dovana. Dieviškąją prigimtį žmoguje galima numalšinti tik viena priemone — atimant Kalbos Dovaną, paverčiant ją signaline informacine sistema garsų, ištirpdant magišką žodžio esmę.
„Keturiasdešimt rusų pamokų“ — tai tyrimas apie keturiasdešimt pagrindinių raktinių žodžių, kurie sugrąžina žodžiui švietimo pradžią, o žmogui — tautinį mąstymą.
Pirmoje knygos dalyje nagrinėjama gili prasmė tokių žodžių kaip „Dievas“, „valdžia“, „saulė“, „duona“, „žemė“, „laikas“, „veda“, „išmintis“, „pusiausvyra“, „meilė“ ir t.t.
Antroje knygos dalyje nagrinėjamas žodžių prasmių: „tauta“, „valia“, „drąsa“, „ginklas“, „kelias“, „akmuo“, „vanduo“, „širdis“, „koncepcija“ ir t.t