200 dienų elektrinėje. Ten...

Čia, mieli draugai, pats laikas, kaip kine parašyti žodį «Pabaiga». O tai ir teisinga. Na, štai atrodo, kad viskas tiksliai ir teisingai – paskutinis viršelis ir, taigi, viskas jau perskaityta ir iki paskutinio skyriaus išstudijuota. Bet dar būna taip, kad knygą nuo lentynos paėmęs, ją sukioja smalsus skaitytojas ir viso ko pro savo susidomėjimą studijuoja šią anotaciją. O kas čia tokio įdomaus autorius parašė? Ir tada tai visai ne «Pabaiga» gaunasi, o kaip tik pats pirmas susipažinimas. Na, o kadangi taip, tai visiškai tiksliai reikia paimti ir nuo pradžios pradėti. Ir tada kiekvienas sužinos, kad stadionai gali būti kampuoti, o kelias į Sankt Peterburgą įvairus ir kad pasirinkti – tai jums ne laukas pereiti. Ir tada skaitytojas susipažins su tinkamu valgiu ir azijietišku svetingumu. Ir apie tai, kaip šunims jų šuniškoje gyvenime ne taip paprasta, toks skaitytojas būtinai viską tiksliai išsiaiškins. O kaip perskaitys ir vėl iki šio viršelio pasieks, tai jau tegul pats ir sprendžia, ar tai pabaiga, ar visai ne ji. Gal kaip tik tai pats pradžia tam, kad apie kažką savo prisiminti ir su kažkuo šalia prisiminimais ir jausmais pasidalinti. Jums spręsti, mano draugai.