Gyvenimo liudijimai

Dmitrijaus Beznosovo romanas „Gyvenimo liudijimai“ – tai polifoninė refleksija apie katastrofą ir totalitarizmą. Balsų choras, sudarytas iš monologų, sąmonės srautų, kino kronikų ir propagandinių vaizdo įrašų, fiksuoja naikinimo istoriją. Realių reiškinių ekstremalumas konfliktuoja su įprasta logika. Pasaulis katastrofos situacijoje pasirodo esąs suardytas, ir skaitytojui tenka savarankiškai sudaryti visumos vaizdą. Tekste pasitaiko tikri personažai – kino režisierius dokumentininkas Ivens, menininkai Gerhard ir Klein, senstantis aktorius Buster K. ir baldų dizaineris Wegner. Tačiau pagrindinė jo medžiaga – keturių bevardžių polilogas, atsidūrusių uždarytų, neturinčių galimybės kada nors palikti savo prieglobstį.