Teisių rutulys

Kalbama, kad su likimu geriau nesiginčyti. Kalbama, kad likimas panašus į milžinišką rutulį, negailestingą ir aklą. Kalbama, kad nukeliavus nuo jo kelio, galima išgyventi. Vietoj tavęs nušluos kitus – likimas negailestingas ir nesuprantamas, ypač epochos lūžyje, kai gesa paskutiniai švyturiai ir nusivylę išminčiai skėsteli rankomis.
Tik katė ir tamsoje bus kate, arklys – arkliu, o žmogus – žmogumi, jei tik nesutaps su pabaisa, o tai taip paprasta. Įskaudinta meilė ir įskaudintas pasididžiavimas, sulaužyta širdis ir sugriuvę lūkesčiai kuria monstrus, štai ir spėliok, kas greičiau nužudys – melas ar tiesa, ir kas padės – senas draugas, paveldimas priešas ar niekam tikęs kavalierius?
O Rutulys rieda vis greičiau, ir laiko svarstyti jau nebeliko – metas veikti. Paklusdyti arkliui, paklusdyti moteriai, paklusdyti armijai… Paklusdyti likimui. Kam tai pavyks, ir ar pavyks? Nepralaimėti, kai laimėti neįmanoma. Nepralaimėti, kai neįmanoma laimėti… Kalbama, kad su likimu geriau nesiginčyti… O jei pabandyti? Blogiau jau tikrai nebus.

Romane „Teisių rutulys“ baigiamas antrasis trilogijos „Eternos atspindžiai“ – Skalų trilogija.
Tęsinys fantastinių romanų ciklo „Eternos atspindžiai“ autorės Veros Kamšos. Pirmasis romanas tapo literatūriniu pagrindu kino adaptacijai „Eterna. Pirmoji dalis“.
„Eternos atspindžiai“ vadinami „geriausiu istorinės fantastikos pavyzdžiu visame posovietiniame regione“. Pagal apimtį šis ciklas gali varžytis su Aleksandro Dima ir Henriko Senkevičiaus romanais.