Sankt Peterburgo pasakojimai

1830-aisiais Gogolis pradeda stebėti Sankt Peterburgą kaip keistą pažįstamą: atrodo, viskas tvarkinga, blizga fasadai, o už jų – kažkokie velniai. Miestas čia ne tik fonas, bet ir herojus – niūrus, paslaptingas ir šiek tiek su šalu. Čia vaikšto nosis be šeimininko, pareigos svarbesnės už asmenybę, o sveikas protas užleidžia vietą absurdu.

Pavadinimą „Sankt Peterburgo pasakojimai“ pasiūlė literatūrologas Vladimiras Šenrokas XIX amžiaus pabaigoje, o atskiru leidimu ciklas pasirodė tik 1924 metais. Taigi kelias iki savosios „viršelio“ šių pasakojimų pasirodė ilgas, bet visiškai gogoliškas – su vingriomis posūkiais ir slaptu prasme.