Netinkamos sielos

Kentėti — reiškia, kad dar gyveni.

Jan Wei atsibunda ir suvokia, kad vis dar yra ligoninės pacientas. Per vieną naktį jis kažkokiu būdu paseno keletu dešimtmečių ir dabar yra gigantinio ligoninio laivo geryatrijos skyriuje, plaukiančiame kraujo raudonos jūros, pilnos bjaurių būtybių. Tačiau žmogiški skeletai ir jūros nimfos — niekas, palyginti su tuo, kas vyksta laivo gilumoje.
Gydytojų niekur nerasti: juos pakeitė išsirikiavę medicinos robotai, iš kurių, žinoma, neįmanoma gauti jokio aiškaus atsakymo. Tada Jan Wei kartu su maža grupe tokių pat staiga pasenusių pacientų leidžiasi tyrinėti neištirtus laivo lygius, tikėdamiesi rasti ten paslėptus paaiškinimus vykstantiems įvykiams.
Bet kuo giliau jie prasiskverbia į laivo vidaus — ir į pačią savo buvimo priežastį ant jo, — tuo daugiau paslapčių atsiskleidžia, ir kiekviena iš jų sukelia tik naujų klausimų. Vienintelis dalykas, kuo Jan Wei užtikrintas: kuo daugiau jis sužino, tuo mažiau supranta… ir tuo mažiau nori sužinoti tiesos.