Amerikietiškas menas, Sovietų Sąjunga ir šaltojo karo kanonai

Kas ir kodėl organizavo daugybę amerikietiško meno parodų Sovietų Sąjungoje šaltojo karo laikotarpiu? Ar iš tikrųjų JAV siekė „pakenkti“ sovietiniam režimui amerikietiško modernizmo, ypač abstrakčiojo ekspresionizmo, pagalba, o Sovietų Sąjunga „bijojo“ nefiguratyvaus meno? Ir svarbiausia – ar galime tikrai suprasti meno vaidmenį kaip „ginklo“ šaltojo karo kontekste? 

Knyga, parašyta Kirilo Čunichino, siūlo naują požiūrį į šiuos klausimus, kritikuodama tradicines ideologizuotas Sovietų Sąjungos kultūrinės politikos ir to laikotarpio amerikietiško meno interpretacijas. Vietoj įprasto požiūrio, kuriame istoriniai įvykiai mechaniškai projektuojami į meną, autorius siūlo subtilesnę analizę, atsižvelgiančią ne tik į politiką, bet ir į asmenines motivacijas, emocinius režimus ir transnacionalius kultūrinius kontekstus. Nagrinėdamas amerikietišką meną kaip globalų reiškinį, autorius rodo ryšius ir tarpusavio priklausomybę meninės veiklos Sovietų Sąjungoje ir JAV 1940–1960 metais. Knyga taip pat peržiūri įsišaknijusį naratyvą apie dviejų supervalstybių kultūrinę izoliaciją ir demonstruoja, kaip menas tapo dialogo erdve – nepaisant ideologinių barjerų.