Agamemnono dukra. Paveldėtojas

Romane „Agamemnono dukra“ (1985) pasakojama iš jauno žmogaus - partijos pareigūno dukters, paskirtos šalies lyderio paveldėtoja, perspektyvos. Merginos asmeninis gyvenimas pasirodo esąs paaukotas tėvo politinėms ambicijoms. Diktatūros metais šio teksto publikacija Albanijoje buvo neįmanoma, net už rankraštį autorius galėjo patekti į kalėjimą. Norint išsaugoti romaną, jis slapta buvo išvežtas į užsienį ir saugomas banko seife Paryžiuje. Knyga išvydo pasaulį tik po politinių pokyčių šalyje.

Antrajame romane „Paveldėtojas“ (2003) autorius kreipiasi į tikrus įvykius - paslaptingą antrojo asmens partijos hierarchijoje mirtį, paskelbtą diktatoriaus Enverio Hoxhos paveldėtoju. Šio savižudybės (arba žmogžudystės) aplinkybės apaugs daugybe versijų - nuo racionalių iki mistinių - ir sudaro daugiatarpį pasakojimą apie valdžią, baimės jėgą ir žmogiškąją prigimtį.