Šeimos ūkio gyvenimas Senovės Romoje

Romėnų šeimos istorija nagrinėjama per civilizacijos požiūrį, kur šeima, pagrindinė senovės romėnų visuomenės socialinė-ekonominė ląstelė, ir jos vadovas yra Romos istorijos centre. Monografijoje tiriama plati rašytinių, epigrafinių ir archeologinių šaltinių gama. Šeimos ūkio gyvenimas ir jos struktūra stebima nuo III a. pr. m. e. iki respublikos žlugimo epochos I a. p. m. e. pabaigoje. Jos evoliucija glaudžiai susijusi su procesais, vykstančiais romėnų pilietinėje bendruomenėje, ir pokyčiais Senovės Romos politinėje sistemoje. Parodyta dinamikos raida, klestėjimas ir krizė senato, raitelių ir savivaldos aristokratijos šeimų ūkio veikloje. Autorius pagrįstai daro išvadą, kad romėnų pilietinės bendruomenės klestėjimas susijęs su romėnų aristokratijos šeimos klestėjimu, o ekonominių šeimos gyvenimo aspektų krizė turėjo tiesioginį poveikį pilietinės bendruomenės krizei ir respublikos žlugimui Romoje. Monografija skirta iškiliems tautiniams antikvarams V. I. Kuziškinui ir E. M. Štaermanui, kurių fundamentiniai tyrimai aktualūs iki šiol.

Knyga skirta ne tik antikvarams, bet ir visiems, besidomintiems Senovės Romos epocha.