Genialumas ir beprotybė

Psichiatras ir kriminalistas Čezarė Lombrozo įėjo į istoriją kaip teorijos apie biologinę žmonių polinkį į tam tikras veiksmų matricas, įskaitant nusikaltimų vykdymą, autorius - teorijos, kuri tam tikra prasme padėjo klojimo modernios kriminalinės antropologijos, kriminalinės psichologijos ir teismo psichiatrijos pamatą.
Dažniausiai pažintis su Lombrozo prasideda nuo "Genialumo ir beprotybės", darbo, kuriame išdėstomi autorius koncepcijos pagrindai socialinių ekstremumų pavyzdžiu: išskirtinių žmonių, demonstruojančių nepaprastus gebėjimus ir turinčių rimtą įtaką visuomenės vystymuisi, ir psichiškai nepakankamų žmonių. Pats Lombrozo laikė šią knygą raktu į „paslaptingos genijaus esmės“ supratimą. Turtingas faktografinis medžiagos ir kruopštumas, sistematizuojant duomenis, tyrimų mastas - visa tai lemia, kad Č. Lombrozo darbai išlieka paklausūs ir šiandien. XX amžiaus pabaigos eksperimentiniai duomenys daugeliu atžvilgių patvirtino, kad biosociologiniai veiksniai tikrai yra tam tikrų elgesio formų priežastis.
Autorius analizuoja genialumą kaip psichologinį fenomeną, talento poveikį žmonių psikai, gilius genialumo ryšius su psichiniais nukrypimais ir net ligomis. Kas yra genialumas: kančia ar laimė, palaimintas dovana ar sunki liga, būtina sąlyga visuomenės vystymuisi ir tuo pačiu metu lemtingas likimas pačiam genijui?