Logiško-filozofinis traktatas

Struktūriškai «Logiško-filozofinis traktatas» sudaro septyni aforizmai, lydimi išsamaus paaiškinimų tinklo. Turinys siūlo teoriją, sprendžiančią pagrindines filosofines problemas per kalbos ir pasaulio santykio prizmę.

Kalba ir pasaulis — centrinės visos Vitgenšteino filosofijos sąvokos. «Traktate» jos pasirodo kaip veidrodinė pora: kalba atspindi pasaulį, nes loginė kalbos struktūra yra identiška ontologinei pasaulio struktūrai. Pasaulis sudarytas iš faktų, o ne iš objektų, kaip teigia dauguma filosofinių sistemų. Pasaulis reprezentuoja visą esamų faktų rinkinį. Faktai gali būti paprasti ir sudėtingi. Objektai yra tai, kas, įsijungdami į sąveiką, sukuria faktus. Objektai turi loginę formą — savybių rinkinį, leidžiantį jiems įsitraukti į tam tikrus santykius. Kalboje paprasti faktai apibūdinami paprastais sakiniais. Jie, o ne vardai, yra paprasčiausios kalbos vienetai. Sudėtingiems faktams atitinka sudėtingi sakiniai. Visa kalba — tai išsamus visko, kas yra pasaulyje, aprašymas, t. y. visų faktų. Visi sakiniai, pažeidžiantys logikos dėsnius arba nesusiję su stebimais faktais, Vitgenšteino laikomi beprasmiškais.

Skirta filosofijos, filologijos, kultūrologijos specialybių studentams ir dėstytojams, taip pat visiems besidomintiems šiuolaikinės filosofijos ir kultūros problemomis.