Ir mūsų miškai tylūs

Kelias į Malųjų Ežerėlių kaimą jau seniai būtų užsinešęs žolėmis, jei ne gandai apie vietinę gydytoją Dariją. Semionas užtikrintas: žiniuonė negali išgydyti to, su kuo nesusitvarkė miesto gydytojai, tačiau jo vaikai reikalauja, ir jis sutinka su vienu vizitu. Tačiau „priėmimas“ nevyksta pagal planą, ir štai Semionas nusprendžia pasilikti kaime. Bet kodėl to nenori vietiniai gyventojai? Visi baugina vilkais miške...


Tačiau Semionas vilkų nebijos: su pačiu baisiausiu savo gyvenime — žmonos mirtimi — jis jau susidūrė. Arba jam tik atrodo, kad nieko baisiau būti negali?