Knyga yra autobiografiniai užrašai liudytojo, stebinčio Opitino Pustynės atsinaujinimą – nuo 1988 metų autorius nuolat gyvena ir dalyvauja vienuolyno gyvenime. Knyga yra pasakojimų serija, sudaranti įvykių ir charakterių kroniką, žmonių istorijų, gyvenančių pagal Dievo įsakymus ne akivaizdžiai, bet pagal širdies kvietimą.
Knyga parašyta gyvu, prieinamu kalbiniu stiliumi, atskleidžiant, kas gražaus žmonių sielose daro pasaulį šiltesnį. Charakteriai ir herojų vaizdai nupiešti iš paprastų žmonių su visomis džiaugsmų ir kančių. Knygoje nėra didingų žodžių ar pompastiškų frazių, aprašytos istorijos yra tragiškos savo kasdieniškumu, tačiau visa ji perpildyta Dieviška Meile. Autorės rašytojiškas talentas, gyvi ir sodrūs siužetai verčia skaitytoją tiek verkti, tiek juoktis iš parašytų dalykų.
Ninos Pavlovos nusipelnyta populiarumas yra dėl jos ypatingo talento – matyti kiekviename žmoguje, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties ar statuso, tą pačią Dievo Ugnį, kuri, užsidegus, apšviečia pasaulį aplink. Jos kūrinių herojai – tai visiškai paprasti žmonės, gyvenantys įprastą gyvenimą įprastame pasaulyje, tačiau viskas pasikeičia akimirksniu, kai sielas, ieškančias Dievo, staiga nepastebimai paliečia Kristus…