Saldžiai ir garbingai. Nieko, išskyrus viltį

Romanai „Saldžiai ir garbingai“ ir „Nieko, išskyrus viltį“ užbaigia didelę Jurijaus Slepuho romano tetralogiją apie Antrąjį pasaulinį karą, kurią daugelis vadina „Karo ir taikos“ XX amžiuje. Kaip ir ankstesniuose romanuose („Kryžkelė“ ir „Tamsa vidurdienį“), jų pagrindas remiasi asmeniniu patyrimu. Veiksmas romane „Saldžiai ir garbingai“ vyksta Vokietijoje. Pasakojimo centre - 1944 metų „generolų sąmokslas“, valstybės perversmo bandymas. Ir nors karas pateikiamas beveik išimtinai vokiečių akimis, nemaža dalis siužeto užima „rytų darbininkų“, prievarta išvežtų iš SSRS, likimų aprašymas. Tarp jų ir romano „Kryžkelė“ herojė Liudmila Zemceva, kurios atsitiktinis susipažinimas su vienu iš sąmokslininkų - Wehrmachto karininku - išauga į didelį, stiprų jausmą. Romane „Nieko, išskyrus viltį“ pasakojama apie paskutinį karo etapą ir Trečiojo Reicho žlugimą; pirmą kartą sovietinėje literatūroje aprašomas „ostarbačių“ (priklausančių Slepuho šeimai) gyvenimas vokiečių darbo stovyklose. Romane netikėtai susikerta herojų likimai, kuriuos karas nuvedė nuo romantiškų lūkesčių iki žiaurios realybės, sunaikinusios viską, išskyrus viltį.