Surišti viena gija

Prieš 20 000 metų moteris sukuria savo pirmąjį gaminį iš pluoštų, ir nuo to momento prasideda audinio istorija. Elena Trojanska siuva ant purpuro trojų nuotykius, o Penelopė dieną audžia audinį ir naktį jį ardydama apgaudinėja pretendentus į savo ranką sužadėtinius. Medea prisotina audinius drakono krauju, kad susidorotų su varžove, asirų moterys perka vilną ir užsiima verslu, o Egipto freskos vaizduoja moteris prie verpimo ratų. Per šimtmečius jos audė ir verpė, kirpo avis ir apdorodavo lino, suko gijas ir siuvo. Raštas ant tunikos ar suknelės tapo socialinio statuso ir turto simboliu.
Tyrinėdama seniausius audinių gaminius – paprastas akmens amžiaus apykakles ir šumerų tunikas, įspūdingas minojų sukneles ir romėnų imperatorių purpurą, – išskirtinė istorikė Elizabet Barber meistriškai susieja siužetines gijas ir įveda moterų ir moteriško darbo istoriją į istorinio audinio kontekstą. Šioje knygoje, pirmą kartą išleistoje prieš 30 metų ir tapusioje klasika, į pirmą planą išeina kasdienis moterų gyvenimas per audinį – audinį, kurį jos verpė, siuvo ir nešiojo.