O mūsų namai ir visus jame gyvenančius išsaugok…

Kazako Platono Panteljejevo gyvenimas 1918 metais sulūžo: du sūnūs pasuko skirtingomis revoliucijos pusėmis: Vasilijus siekė naujos pasaulinės tvarkos, o Petras pateko į besitraukiančią Baltąją armiją. Pavargęs nuo broliškos neapykantos ir nesutaikomumo, Platonas širdyje nutrina šeimos relikviją — ikoną-atsivertėją su Išganytoju ir Dievo Motina, ir perduoda jos dalis sūnums.

Praėjus šimtui metų, Maskvos studentas Flintas atvyksta į kaimą Voznjesensko, kad sužinotų apie savo šeimos praeitį, kuri seniai apaugo legendomis. Kinija ir Pietų Afrika, Argentina ir Amerika – kur tik nebūvo jo protėvių. Taip jam pasakojo tėvas. Gaila, kad jau nebegalima jo paklausti, kur čia pasaka, o kur tiesa.

Flintas, o tiksliau – Platonas Panteljevas, dar nežino, kad šiame senoviniame kaime lemta susijungti šeimos įvaizdžiui ir dviem viena nuo kitos atskirtoms šeimos šakoms, kurioms jis ir priklauso.