Pagrindiniai antikinės filosofijos sąvokos

«Pagrindiniai antikinės filosofijos sąvokos» Martino Heideggerio (1926) tapo riboženkliu jo kūryboje ir pažymėjo jo visišką atsiskyrimą nuo tradicijos scholastinės filosofijos tomizmo ir neotomizmo, kurie buvo oficiali Romos katalikų bažnyčios doktrina nuo 1879 iki 1962 metų. Didžiausias XX amžiaus filosofas pažodžiui išlaisvina antikinę filosofiją iš vėlesnių viduramžių katalikiškų interpretacijų. Epochos kūrinys,
kuris visiškai supainioja platonizmą ir aristotelizmą, pasak Heideggerio, iki šiol neteisingai suprantami. Vertimą atliko Vladimiras Tkachenko-Gildebrandtas. Pagrindinį tekstą lydi pošnekiai (paskaitų santraukos) talentingų Martino Heideggerio mokinių — Hermano Mörcheno ir Walterio Bröckero, kurie puikiai apšviečia savo mokytojo ir vadovo antikinės filosofijos teoriją.
Knyga skirta plačiai auditorijai ir gali būti naudojama kaip vadovėlis antikinės filosofijos studentams Rusijos universitetų filosofijos fakultetuose.