Kanto vaiduoklis

Ką gali būti geriau už atostogas... su nuotykiais! Tačiau inžinierius Vasilius Merkurjevas, taip svajojęs apie šaltą jūrą ir rudens mišką, nenori jokių nuotykių!.. Tačiau jie prasideda, kai jis atvyksta į nedidelį viešbutį prie jūros. Šeimininkas supažindina jį su svečiais, tarp kurių yra studentė, nuobodžiaujantis jaunuolis, mergina, akivaizdžiai išėjusi į medžioklę, ir... jauna ragana. Merkurjevas, žinoma, netiki jokiais raganais. Ir štai, tarsi pasityčiojimas, aplink jį esanti realybė pradeda daryti keistus pokštus: seną filosofijos knygą apie Kantą tarsi kas nors skaito, ugnis židinyje užsidega pati, o apleistame švytury vyksta... žmogžudystė. Vasilius Merkurjevas tikrai žino, kad nėra nei raganių, nei vaiduoklių, nei dvasių – ir visą laiką susiduria su slaptais ar akivaizdžiais jų buvimo pėdsakais. Net meilė su jauna ragana – ar ne ragana? – jam tarsi buvo numatyta antgamtinių jėgų... Kartais iš tikrųjų sunku patikėti. Dar sunkiau suvokti ir priimti! Bet jei leisti sau patikėti – gyvenimas pasirodo esąs pilnas stebuklų, ir ne išgalvotų, o pačių tikriausių!