Michailo Vrubelis. Demonų nugalėtojas

Michailo Vrubelio asmenybė, regis, buvo specialiai audžiama iš priešybių. Nuolat gyvenantis tarp bendražygių dailininkų, draugiškas su daugelio - ir izoliuotas nuo visų. Didžiuojantis, tačiau nesūsčias. Išoriškai šaltas ir egoistiškas – o realiai subtiliai jausmingas, gebantis įvykdyti pačią ištikimą meilę ir... draugystę. Linkęs į bohemišką gyvenimą – ir pritrenkiančiai darboholikas. Menininkas, gyvenantis XIX ir XX amžių sandūroje, beveik abejingas būsimoms permainoms ir sukrėtimams, neraminusiems visuomenės iki tol matyta galia. Šią priešybių chaosą dažnai aiškina psichinės ligos, o Vrubelio kūryboje mato beprotybės atspaudą. Tačiau yra ir kita nuomonė – būtent kūryba gelbėjo autorių, darė jo asmenybę tokią stiprią, kad net liga ilgus metus negalėjo jos sugniuždyti. Nenuostabu, kad Michailas Vrubelis skyrė tiek daug dėmesio ir aistros pasakiškam ir mitiniam padarams. Jis pats buvo pasakos herojus – tai liūdnos, tai linksmos, kartais šviesios, o pabaigoje vis labiau tragiškos. Ir vis dėlto šioje pasakoje kalbama ne apie pralaimėjimą ir pasidavimą tamsai, o apie pergalę prieš ją.