Pasaka

Vladimiras Sorokinas parašė naują pasaką — laukinę, žavią ir beširdę.
 
Romane «Pasaka» atgyja niūri postapokaliptinė Rusija, kur šiukšlių laukai tampa vilties teritorija, o kelionė per sąvartyną — kelias į sakralinį transformavimą. Pasaulis po katastrofos pasakiškai absurdiškas, tačiau iš jo panoptikumo išauga... amžini prasmių: mirtis ir atgimimas, tikėjimas ir neviltis, puvimas ir naujoji utopija. Sorokinas veda skaitytoją per valantį absurdą: nuo siaubingos puvimo prozos iki malonės nušvitimų. «Pasaka» — naujas epas apie Rusijos sąmonę: nuodėmingą ir šviesią, pažemintą ir svajojančią.
 
Autorius vėl konstruoja ateitį kaip alegorinį košmarą, bet taip pat suteikia skaitytojui galimybę — baisią, bet vienintelę įmanomą.