Pasaka

Vladimiras Sorokinas parašė naują pasaką – laukinę, kerinčią ir beširdę.
 
Romane «Pasaka» atgyja niūri postapokaliptinė Rusija, kur šiukšlių laukai tampa vilties teritorija, o kelionė per sąvartyną – kelias į sakralinį transformavimą. Pasaulis po katastrofos pasakiškai absurdiškas, tačiau iš jo panoramos dygsta... amžinos prasmės: mirtis ir atgimimas, tikėjimas ir neviltis, puvimas ir naujoji utopija. Sorokinas veda skaitytoją per valomą absurdą: nuo siaubingos puvimo prozos iki šviesos blyksnių. «Pasaka» – naujas epas apie rusų sąmonę: iškreiptą ir šviesią, pažemintą ir svajojančią.
 
Autorius vėl konstruoja ateitį kaip alegorinį košmarą, bet taip pat duoda skaitytojui šansą – baisų, bet vienintelį galimą.