108 varpų dūžių

Kiekvieną Naujųjų metų naktį tiksliai vidurnaktį visuose Japonijos šventovėse skamba 108 varpų dūžių – pagal žemiškųjų nuodėmių skaičių, trukdančių žmonijai pasiekti laimę ir rasti harmoniją. Kiekvienas varpo dūžis atleidžia vieną iš šių nuodėmių, simbolizuodamas, kad su naujųjų metų pradžia prasidės ir naujas gyvenimas, laisvas nuo sunkumų ir kančių.

Sohara Mamoru gimė pačiame mažiausiame iš visų Japonijos salų Naujųjų metų naktį su paskutiniu varpo dūžiu, ir ši aplinkybė pakeitė visą jo gyvenimą. Jis anksti išmoko taisyti viską, kas sugenda. Ir Sohara taisė ne tik daiktus – kartais padrąsinančiu šypsniu, kartais geru žodžiu, o kartais supratingu tylėjimu jis visiškai nesavanaudiškai mėgino palaikyti aplinkinius ir palengvinti jų skausmą. Sohara nežinojo, kad pats savo egzistavimu atnešė kaimynams tikėjimą mažais stebuklais. Jis nė neįtaria, kiek daug reiškė savo bendruomenei, kol laiškas, atėjęs Naujametį, neapvertė viso jo gyvenimo aukštyn kojom – ir kol visi salos gyventojai nesujungė jėgų, kad atsidėkotų jam už visus padarytus gerus darbus.