Peterburgo apsakymai

1830-aisiais Gogolis pradeda žiūrėti į Peterburgą kaip į keistą pažįstamą: atrodytų, viskas tvarkinga, blizga fasadas, o už jo — kažkokia velniava. Miestas čia ne tik fonas, bet ir herojus — niūrus, paslaptingas ir šiek tiek apdujęs. Čia vaikščioja nosis be šeimininko, pareigos svarbesnės už asmenybę, o sveikas protas užleidžia vietą absurdui.
Pavadinimą "Peterburgo apsakymai" pasiūlė literatūrologas Vladimiras Šenrokas XIX a. pabaigoje, o atskiru leidimu ciklas pasirodė tik 1924 metais. Taigi kelias iki savo "viršelio" šiems apsakymams buvo ilgas, bet visiškai gogoliškas — su vingiuotais posūkiais ir paslėpta prasme.