Derlingas kraštas. Paul Klee

«Derlingas kraštas» — paslaptinga šalis, užfiksuota keliuose Pauliaus Klee paveiksluose, ir tos pačios pavadinimo esė prancūzų kompozitoriaus ir dirigento Pierre'o Boulezo, skirta muzikos ir vaizduojamojo meno tarpusavio poveikiui teoriniuose darbuose ir genijaus Europos avangardo meninėje praktikoje. Augęs violončelininko ir dainininkės... šeimoje, Klee puikiai orientavosi klasikinėse muzikos formose ir naudojo jas spręsdamas grynai tapybos problemas. Dažnai savo pusiau abstrakčiose kompozicijose jis kreipiasi į natų rašymą, piešia dirigentų, dainininkų figūras, neegzistuojančius instrumentus, o paskaitose ir kūrinių pavadinimuose naudojasi muzikine terminologija, — taip fugos laikotarpis jam tampa paveikslo erdve. Boulez, savo ruožtu, randa Klee mene ir teorijoje atramą tyrinėdamas struktūrą ir ritmą muzikoje. Šis nuolatinis mainas, pereinantis tarp muzikos, tapybos ir literatūros, taip pat teorinės griežtumo ir ekspresyvaus įkvėpimo, pagal Boulezo mintį, tampa bet kurios kūrybos derlingu kraštu.