Apie pasaulį, kurio daugiau nėra

Jaunystėje Izraelis-Ješua Singeris (1893-1943), rabinų sūnus ir anūkas, kaip ir daugelis jo kartos žmonių, nutraukė ryšius su tradiciniu pasauliu ir po ilgų klajonių bei sunkaus darbo pasiekė literatūrinį pašaukimą, tapdamas vienu iš populiariausių prozininkų 1920-ųjų-1930-ųjų metų jidiš kalba. Antrojo pasaulinio karo metu I.-I. Singeris pradėjo ieškoti kelių susitaikyti su savo praeitim. Kuo labiau kėlėsi grėsmingi gandai apie lenkų žydų likimą, tuo stipriau jis jautė liūdesį dėl prarasto vaikystės pasaulio. 1943 metais Singeris pradėjo rašyti memuarus "Apie pasaulį, kurio daugiau nėra". Tačiau vos pradėtą darbą nutraukė rašytojo staigi mirtis. Santykinai mažas fragmentas buvo paskelbtas jau po rašytojo mirties.
Singero memuarai - ne tik įdomi ir meistriškai parašyta tradicinio miestelio gyvenimo vaizdą. Dabar, kai I.-I. Singero kūriniai po vieną pradėjo pasirodyti vertimuose į rusų kalbą, skaitytojas atras šiuose memuaruose išsamų autokomentarą apie vieno įdomiausių XX amžiaus žydų prozininkų kūrinius.