Sannikovo žemė. Plutonija

Vladimiras Obručevas — pasaulyje žinomas mokslininkas, geografas, geologas, Sibiro ir Vidurinės Azijos tyrinėtojas. Tačiau plačiai visuomenei jis žinomas pirmiausia kaip mokslinės fantastikos ir nuotykių romanų autorius, patekusio į nuotykių literatūros lobyną.
idėja «Plutonija» (1924) gimė Obručevo po to, kai jis... perskaitė «Kelionę į Žemės centrą» pagal Žiulį Verną — romanas, kuris yra įdomus, bet neatsparus moksliniams kritikams. Ir Vladimiras Afanasjevičius, nors ir netikėjo «tuščios Žemės» hipoteze, nusprendė parašyti knygą su panašiu siužetu, tik atsikratyti nesąmonių.
Antras romanas, «Sannikovo žemė» (1926), buvo paremtas kita moksline hipoteze, kuri atrodė mokslininkui realesnė. 1811 metais jonažolė Jakovas Sannikovas atrado «plati žemę», tikrą oazę Rytų Sibiro jūroje. Tai suteikė pagrindo manyti, kad ta žemė yra šilta ir derlinga, galbūt dėl ugnikaukių. Tyrinėti šią žemę išvyksta pirmųjų tyrinėtojų grupė.
Nuotykių romanas «Aukso ieškotojai dykumoje» (1949) perkelia skaitytoją į Džungarijos kalnus, turtingus aukso turinčiu kvarcu. Išgauti vertingą metalą sunku, o apsaugoti derlių dar sunkiau — nes veiksmas vyksta XIX amžiuje vakarinėje kinų imperijos pakraštyje, patiriančiame sunkias pilietinių karų, sukilimų ir neramumų laikotarpius.
Į šią leidimą taip pat įtraukta apysaka «Koralų sala» (1947). Kaip ir «Plutonija», tai taip pat tam tikras pagarba Žiulio Verna talentui. Tik dabar į paslaptingą salą patenka JAV karinio hidroplano įgula, skridusi į Japonijos užpultą Perl Harbor…
Leidimo dizainui panaudotos Georgijaus Nikolskio iliustracijos ir Europos bei Amerikos menininkų darbai.