Kas valdo žodį? Autorinės teisės ir bejėgiškumas

Knygoje, kurią laikote savo rankose, tiesiai po šiuo tekstu rasite išraiškingą ženklą ©. Teisės į originalų tekstą priklauso autoriams. Teisės į rusų kalba tekstą – vertėjui. Teisės į knygą jos fizinėje ar elektroninėje versijoje – leidyklai. Šiandien didelės korporacijos valdo išimtinę teisę į meno kūrinius, kurių sukūrimui jos neturėjo jokios įtakos. Jūsų veido atvaizdas gali priklausyti ne jums, o fotografui, kuris jį padarė. O šiuo metu rašytojai ir menininkai kovoja už teises į turinį, kurį kuria dirbtinis intelektas, išmokytas jų kūrybos. Kodėl Vergilijus buvo kaltinamas plagiatu? Kas padavė į teismą Taylor Swift? Kaip „Išrinktieji“ susiję su The Beatles? Ir kodėl Puškino kūriniai tapo prieinami visuomenei tik XIX amžiaus pabaigoje?
Literatūros kritikas Deividas Bellosas ir teisininkas Aleksandras Montgeju suvienijo jėgas, kad išsiaiškintų, kaip atsirado autorinės teisės idėja ir kodėl intelektinės nuosavybės teisę reikia ginti. Jų įdomiame ir ironiškame pasakojime buvo vietos antikinių mąstytojų ginčams, senosioms Anglijos teisėms, Vakarų popmuzikai ir lobistų machinacijoms.
„Šimtmečius vyko įnirtinga kova už teisingesnį žemės paskirstymą. Revoliucijų tikslu buvo paskelbtas gamtinių išteklių ir gamybos priemonių perskirstymas. Partijos ir politikai kvietė į teisingesnį prieigą prie būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros. Bet niekas niekada nesvarstė kovos už labiau lygiavertį autorinių teisių paskirstymą“ (Deividas Bellosas, Aleksandras Montgeju).