Pasaulis išgyvena krizių seriją — klimato, politinių, technologinių, — ir vis dažniau kyla jausmas, kad nebėra už ko tikėtis. Daugelis pasiduoda šiam jausmui, pereina į ciniškumą ir nuleidžia rankas. Vokiečių filosofas, žurnalistas ir rašytojas Philippas Blomas siūlo perkainoti pačią vilties esmę. Tai nėra paguodžianti iliuzija, ne lengvabūdiškumo požymis ir ne įprotis užmerkti akis, o subrendusis, blaivus pasistengimas — pripažinti neraminančią realybę ir nesusitaikyti. Blomo požiūriu, viltis nėra jausmas, o pozicija: atsisakymas ciniškumo, pasirengimas veikti, sugebėjimas įsivaizduoti kitokią ateitį, net jei alternatyvų kol kas nematome. Jis parodo, kaip bendroji praeitis, menas ir asmeninė patirtis gali tapti prasmių šaltiniu ir vidine atrama. Ši knyga — kvietimas išlaikyti viltį, nes šiandien jos mums reikia kaip niekada anksčiau. Taip, viltis negarantuoja sėkmės, tačiau jos nebuvimas visada veda prie pralaimėjimo. Tikėti — reiškia duoti sau šansą, kuris, nors ir nedidelis, padaro pergalę įmanomą.