Mirties laikrodžiai

Auksinis detektyvo amžius padovanojo mums daugybę žvaigždžių vardų. Tokie rašytojai kaip Agatha Christie, Gilbert Chesterton, Earl Stanley Gardner, Rex Stout plėtojo ir tobulino detektyvo žanrą, jų romanai, be jokios abejonės pripažinti klasika, iki šiol yra mėgstami skaitytojų ir yra kokybės etalonas vėlesniems detektyvinių istorijų autoriams. Garbingą vietą šioje plejadoje teisėtai užima John Dixon Carr (1906–1977) – virtuoziškas puikiai sukurtų „neįmanomų nusikaltimų uždarytame kambaryje“ meistras.
1933 metais romane „Raganos lizdas“ John Dixon Carr pirmą kartą pristatė publiką mėgėjiškam detektyvui daktarui Gideon Felui. „Mirties laikrodžiai“ (1935) – penktas romanas apie išradingo detektyvo nuotykius.
Jei paklausite daktaro Felio apie keisčiausius nusikaltimus, kuriuos jam teko tirti, jis neabejotinai prisimins paslaptingą bylą apie „Mirties laikrodžius“. Nežinomas vagis įsibrovė į laikrodininko dirbtuvę dėl juokingo vagystės – lauko laikrodžių ciferblato rodyklių. Tačiau netrukus viena iš pavogtų rodyklių tampa žiauraus nužudymo įrankiu…