Fu-Fu ir Kis-Kis. Į priekį į ateitį

Nėra prasmės vaikščioti aplinkui, pasakysiu tiesiai, nors tai skamba kreivai. Aš, Triušis, ir mano draugas ūdra patekome į ateitį! O žinai, kaip ten patekome? Patekome į spintą, kuri pasirodė esanti laikrodžio mašina. Ir pradėjome keliauti po tuo pačiu laiku, kol spinta nesugedo! Taip įsipainiojome. Taip, taip! Įsivaizduoji? Štai toks pradžia. Man net šiurpuliukai bėga per kailį, kai tai prisimenu. Ūdra man iškart pasakė: — Viską, Triuši, dėl tavęs! Bet jis buvo neteisus. Visos kaltės priklauso voverei Fuklai, tai ji mus į spintą pritraukė, ir tai viskas dėl jos! O mums teko susitikti su kosminiais užpuolikais ir nugalėti žalius gleivius! Ha! (Paslaptis: jei paimti ateivio gleivį ir prispausti prie sienos — jis prilips.)