Elizabeta Fjodorovna

Knyga, kurią skaitytojas laiko rankose, yra unikali. Ji skirta garsiąjai Rusijos šventajai Elizabetai Fjodorovnai Romanovai, gimusiai princesei Ellai Hesen-Darmštatietei, paskutinės imperatorės Aleksandros Fjodorovnos seseriai. Abi moterys gavo kankinio vainiką, bet kiekviena įkūnija šventumo paveikslą, kaip biblijinės seserys Marta ir Marija, kurioms buvo suteikta galimybė priimti Kristų. Nepaisant to, Elizabetos Fjodorovnos įkurta vienuolyna Maskvoje pavadinta būtent Marfo-Marijinės. Vis dėlto prieš mus ne gyvenimas, o jaudinanti, ryški pasakojimas apie žemišką nuostabios, nepaprastai geros moters gyvenimą, kuri užėmė aukštą padėtį visuomenėje, buvo laiminga ir mylima vyro - Didžiojo kunigaikščio Sergejaus Aleksandrovičiaus. Autorius paneigia mitą, kad Didžiosios kunigaikštienės likimas radikaliai pasikeitė tik po sutuoktinio, teroristo Ivano Kaliaevo, nužudymo - Elizabeta Fjodorovna pasitraukė nuo pasaulio ir paskyrė save pagalbai artimiesiems. Priešingai, geradarystės darbai lydėjo princese Ellą tiek Vokietijoje, tiek naujame, tikrajame jos širdies name - Rusijoje. O pagalbos žmonėms kelią būsimą šventąją nusprendė jos mylimasis vyras Sergejus, kuris globojęs Rusijos Raudonąjį Kryžių ir vadovavęs Imperatoriškajam ortodoksų Palestinos visuomenės. Knyga parašyta ryškiu, gyvu stiliumi ir palieka stebėtinai šviesų jausmą, nors jos herojė buvo nužudyta Alapajevske - moralinės pergalės prieš blogį ir vilties dėl geresnio mūsų Tėvynės likimo jausmą.