Horacijus

Kvinte Horacija Flakka (65–8 m. pr. m. e.) teisėtai laikomas vienu iš trijų (kartu su Vergilijumi ir Ovidijumi) didžių poetų „aukso amžiaus“ senovės Romos literatūroje. Jis buvo išlaisvinto vergų sūnus, jaunystėje dalyvavo pilietiniame kare, neteko šeimos ir pastogės. Dėl jo talento įvertinusio didiko Mecenato ir vėliau imperatoriaus Augusto globos, Horacijus tapo žinomas, darė įtaką tiek šiuolaikiniams, tiek būsimų epochų žodžio meistrams. Pavyzdžiu imtis buvo ne tik jo eilėraščiai, bet ir asmeniniai bruožai – kuklumas, saikingumas, abejingumas turtui ir garbei. Istorikas Michailas Bondarenko po kruopelytę atkūrė Horacijaus biografiją, piešdamas ją plačiame Romos gyvenimo, imperijos formavimosi epochoje, fone.